| Pagrindinis žodis | kalbėti |
| Kalbos dalis | bendr., teig., nesngr. |
| Reikšmė | greitai, neaiškiai kalbėti, murmėti |
| Sinonimai | burbėti1 (šnek., menk.), žr.niurgzti2 (šnek., menk.), žr.murmenti3 (šnek., menk.), žr.regzti4 (šnek.), žr.armazuoti (tarm.), armėti (tarm.), brazgėti (tarm.), burzdėti5 (šnek., tarm.), žr.burzduliuoti (tarm.), čeveruoti (tarm.), erzėti (šnek.), grebezoti (tarm.), grevezoti (tarm.), marmėti (šnek.), murmėti6 (šnek.), šabaldžiuoti7 (tarm.), šleketuoti (tarm.), verveliuoti (tarm.), žr.verventi (tarm.), vervėti (tarm.), žabaruoti (tarm.), žebelioti (tarm.), žebelkuoti (tarm.), poškinti |
| | - 1Trindama skruostus, Vizgirdienė perbėga pušynėlį, įlekia vidun ir, pamačiusi knygomis užsivertusį vyrą, ima burbėti: - Kaip profesorius, lempą gesink, žibalo tik lašelis beliko, gal per tokius šalčius nueisi nupirkti, nosies iškišti bijai, - šneka nusirenginėdama. (Bronius Radzevičius, Priešaušrio vieškeliai 1 dalis)
- 2Tačiau bobulė ėmė niurgzti , kad tai jis bekarksėdamas nelaimę prisišaukė.
- 3Pirmiausia ji ėmė murmenti apie tai, kad Chose Gabinas esąs tikras valkata: - Baisus girtuoklis ir pagyrūnas.
- 4Turiu papratimą ieškoti visur visokių atsitikimų atsitikimėlių, klausytis kalbų kalbelių ir visa regzti paskui į vieną rezginėlį. (Jurgis Savickis, Belaukiant)
- 5Tėvas nesikalba, burzdėti ima: Mūsų namai kaip kokia stadala, svetimų pilna, susiperst žmogus savuos namuos nebegali.
- 6Vokiečiai pradėjo murmėti: - Juos esą, grynaveislius vokiečius, anksčiau čionai apsigyvenusius, varai lauk, o vietą užleidi kažkokiem įtartiniem katorgininkam! (Balys Sruoga, Dievų miškas)
- 7Tada geriau jau šabaldžiuoti lenkiškai ar rusiškai.
|
| Pagrindinis žodis | kalbėti |
| Kalbos dalis | bendr., teig., nesngr. |
| Reikšmė | daug šnekėti, klegėti, plepėti |
| Sinonimai | dardėti1 (šnek.), traškėti2 (šnek., prk.), treškėti (šnek., prk.), tratėti3 (šnek., prk.), ulbėti4, lalėti (tarm.), gargėti (šnek.), klekėti (šnek.), žr.kleketuoti (šnek.), žr.taraliuoti (tarm.), žr.katėti (šnek., prk.), plepėti5, žr.amalioti (tarm.), ausčioti (tarm.), aušuoti (tarm.), žr.babaliuoti (tarm.), balabasyti (tarm.), žr.balazyti (tarm.), žr.barbasuoti (tarm.), žr.balbatuoti6 (tarm.), blerbesuoti (tarm.), barškaliuoti (šnek.), baškėti (šnek.), blabėti (šnek., tarm.), blerbėti (tarm.), žr.blerbti7 (tarm.), bliaunyti (tarm.), bliurbėti (tarm.), žr.bliurbti (tarm.), žr.braizgoti (tarm.), čerekuoti (tarm.), čeventi (tarm.), dodoti (tarm.), žr.drioksti (tarm.), glergėti (tarm.), gvėrauti (tarm.), kiauroti (tarm.), larlėti (tarm.), liurškėti (tarm.), žr.losnoti (menk.), žr.loti8 (prk., menk.), žr.meluoti9 (tarm.), ošti10 (šnek.), žr.plempti11 (šnek.), pleperuoti (tarm.), žr.plepetuoti (tarm.), plerškėti (tarm.), pleškėti12 (šnek.), žr.pliaugoti (tarm.), pliaukšti13 (šnek.), žr.pliaunyti (tarm.), žr.pliaupti14 (šnek., tarm.), žr.pliauzaroti (tarm.), žr.pliauzyti (tarm.), žr.pliopti (tarm.), pliurkšti (šnek., tarm.), žr.pliurpti15 (šnek.), žr.putarnoti (tarm.), žr.railinti (tarm.), žr.raipetoti (tarm.), žr.rairuoti (tarm.), rėzgauti (tarm.), žr.skalatyti (tarm.), žr.skrabaliuoti (tarm.), žr.suopti (tarm.), štorauti (tarm.), švampti (tarm.), švankšti (tarm.), švarkšti (tarm.), švarnoti (tarm.), švokšti16 (tarm.), švoti (tarm.), švotroti (tarm.), žr.talaluoti (tarm.), talatuoti (tarm.), talažyti (tarm.), žr.taranduoti (tarm.), tarškėti17 (šnek., prk.), žr.tarkšti (šnek.), tarškaliuoti (šnek.), taukšti18 (šnek.), tauškėti19 (šnek.), žr.tauzyti20 (šnek.), žr.tevernoti (tarm.), žr.trailiuoti (tarm.), tramaliuoti (tarm.), žr.tratenti (šnek., prk.), žr.tvoksti (šnek., tarm.), žr.tvoroti (tarm.), žr.vambryti21 (tarm.), žr.vamparioti (tarm.), žr.vampasyti (tarm.), žr.vampyti (tarm.), žr.vamploti (tarm.), žr.vapalioti22 (šnek.), vapėti23 (šnek.), vepėti (šnek.), žr.vepezoti (tarm.), varzmukauti (tarm.), varėzgoti (tarm.), vaurioti (tarm.), žr.veblenti24 (šnek.), veblėti (šnek.), vebrėti (tarm.), vėburti (tarm.), vėzguroti (tarm.), žr.zambatyti (tarm.), žr.zambyti (tarm.), žr.zaunyti (šnek., menk.), zvėgoti25 (tarm.), žabalduoti (tarm.), žiopčioti26 (šnek.), žiovaliuoti (šnek.), liežuviu malti27 (šnek.), liežuvį plakti28 (šnek.), dykąją aušinti (šnek.), čiauškėti29, čiaukšti30, čiauškuoti, čežėti31, čiulbėti32 (malon.), kliaugėti, poškinti |
| | - 1Ratai vienas į kitą ėmė dardėti. (Ignas Šeinius, Kuprelis: vienos pavasario dienos pasaka)
- 2Vainorienė atidžiai klausėsi, Lyg kas kalbėjo virš lubų, Staiga seklyčios lubos baisiai pradėjo tratėti, traškėti nakties tylumoje. (Jurgis Savickis, Marutės vargai)
- 3Vainorienė atidžiai klausėsi, Lyg kas kalbėjo virš lubų, Staiga seklyčios lubos baisiai pradėjo tratėti, traškėti nakties tylumoje. (Jurgis Savickis, Marutės vargai)
- 4Nepasiklojus pats turi ulbėti, o antras steigias jo kepurę nudaužti.
- 5Gedgaudas Kol kalbu - tol gyvenu Penki atsakymai į klausimą, kodėl taip mėgstame plepėti Mama jūsų gailėdavosi, įkalbinėdavo, juokdavosi iš jūsų vaikiškų pokštų.
- 6Senoji Blažienė pradėjo balbatuoti , kad vyras privaląs žinoti, kur bastosi jo pati, kad jis per daug paleidęs tą nevalą, todėl sūnus šventos ramybės atsiėmė iš jos dukrelę ir nuvažia
Pažindinamas nesistoja, atkiša paspausti ne ranką, bet pirštą.
- 7Senelis nuskynė storą pienės kotą ir parodė, kaip juo blerbti .
- 8Jis lojo gerokai nuo namų, laukuose. (Petras Cvirka, Kasdienės istorijos)
- 9- Kaip tu gali meluoti? (Bronius Radzevičius, Priešaušrio vieškeliai 1 dalis)
- 10Ar negalėtų ošti dar, jei gerai prižiūrėtum, juk taip tvirtai įsikabino į smėlį.
- 11Aišku, lengviausia plempti alų Sereikiškių parke ant pievutės, apsikabinėti savo kambario sienas NIRVANA ir GUNS'N'ROSES plakatais, ir vadinti save panku, bet šiek tiek sunki
lima nepastebėti, apsimesti, kad jo nematai.
- 12Televizoriaus ekranas iš karto nusidažė raudona spalva, pasigirdo kurtinantys sprogimai, ėmė pleškėti kažkokios cisternos ir kaukti policijos mašinos.
- 13Kaži kur įniršo pliaukšti, neėjo dar ėsti: - Pone Dieve sergėk, kad šįmet išpijo ventos. (Žemaitė, Marti[3])
- 14Kartais ima pliaupti kaip iš kibiro, bet jei net nelyja, prasideda kažkoks povandeninis, skenduoliškas gyvenimas, judesiai sulėtėja, plaukai bei drabužiai sudrėksta ir ve
ušė austrai.
- 15Vos radę menkiausią progą, šie užkietėję žmonės tuojau puldavo pliurpti jų širdžiai mielu Seimo slengu - tai buvo jiems tikra pramoga.
- 16Paskui, girdžiu, plumpt, nukrito ir švokšti pradėjo".
- 17Tarškėti ji mėgo be galo ir visur daugiausia kalbėjo pati. (Vincas Krėvė, Vis toji amerika, kad ji prasmegtų...)
- 18Buvo taip nuostabiai gera ir lengva niekus plepėti, taukšti ir kvailioti. (Marius Katiliškis, Miškais ateina ruduo)
- 19Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti: - Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. (Vincas Mykolaitis-Putinas, Altorių šešėly)
- 20Kas per noras tau visuomet niekus tauzyti ir būtinai apie moteris! (Vincas Mykolaitis-Putinas, Altorių šešėly)
- 21Užsilipai ant tuščios silkių statinės ir gali vambryti į visas puses - vis vien pataikysi.
- 22Jo lūpos ėmė drebėti ir be garso kažką vapalioti. (Juozas Grušas, Mergaite su balandžiais)
- 23Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! (Kristijonas Donelaitis, Metai)
- 24Patupdęs daboklėn "girtuoklį", kuris jau atsigaivelėjo ir silpnu balsu ėmė kažką veblenti , nuėjo į budėtojų skyrių.
- 25Kodėl motina nesuūrijo ant Rozalijos, kai ta pradėjo zvėgoti apie tas blusas?
- 26Liko vienas Augustinas prieš dvi įtūžusias vienmintes ir ėmė žiopčioti it karpis iš kūdros ištrauktas.
- 27Nereikėtų jai liežuviu malti nė apie... (Vincas Ramonas, Kryžiai)
- 28Nuo jo toks šaltis eina, gyslos - stingsta, Širdis nustoja plakti... (Balys SruoNuo jo toks šaltis eina, gyslos - stingsta, Širdis nustoja plakti... (Balys Sruoga, Milžino paunksmė)gaMILŽINO PAUNKSMĖ, Antras veiksmas: )
- 29Jiems labai patiktų, kad jų vaikas jau darželyje pradėtų čiauškėti angliškai.
- 30Pasipylė lengvos replikos, indėnai kretėjo ir kartodami Magą suskato inkšti, loti, skalyti, čiaukšti , ūbauti, vaipytis.
- 31Ir tuomet, kai tos kantrybės nebelikdavo spektaklio viduryje, tekdavo nejučiom pagalvoti apie spektaklį kūrusiųjų nesėkmę, nes imdavo vis garsiau čežėti maišeliai, čepsnoti saldainiukai, o aplink sceną pradėdavo glaustytis vis dar kažko besitikintys mažiausieji.
- 32Tik vienišas snapas kyšo iš smauglio gerklės, o paskui išlenda pro smauglio šonkaulius ir ėmė čiulbėti lakštingalos balsu.
|
| Pagrindinis žodis | kalbėti |
| Kalbos dalis | bendr., teig., nesngr. |
| Reikšmė | šnekėti, pasakoti, postringauti |
| Sinonimai | žr.teikti1 (šnek.), žr.posmuoti2 (šnek.), ręsti3, žr.sekti4 (plg.), žr.pasakoti5, apsakoti, apsakinėti6 (mžb.), žr.sakoti (šnek.), sakalioti (šnek.), žr.skelbauti (šnek.), gražbyliauti7, žr.porinti8 (šnek.), žr.belsti9 (šnek.), žr.poringauti (šnek.), posmelėti (šnek.), žr.postringauti10 (šnek.), žr.rentauti (šnek.), žr.retuoti (šnek.), žr.senauti (šnek.), stėnauti (tarm., menk.), švėnoti (tarm., menk.), švėpulti (tarm.), poškinti |
| | - 1Turbūt karaliams leidžiama teikti dovanas. (Jurgis Savickis, Vienas už visus, visi už vieną[2])
- 2Aukšti kalnai, žalios girios, - bando posmuoti Kristupas. (Bronius Radzevičius, Priešaušrio vieškeliai 1 dalis)
- 3Meistrai ėmė ręsti kažkokias medines konstrukcijas, taisyti apleistą teniso aikštelę.
- 4Šitie linksmi žodžiai pataisė Vasario ūpą, ir jisai, norėdamas padaryti klebonui malonumą, tarė: - Matau, kad ir man, išsižadėjus poezijos, teks sekti kunigo kanauninko pavyzdžiu. (Vincas Mykolaitis-Putinas, Altorių šešėly)
- 5Apie pusvakarius nuėjo į šeimyninę paskaityti, papasakoti ir sąsiuvinių pasiveizėti. (Šatrijos Ragana , Sename dvare[4])
- 6Prašysiu kiek palaukęs, tegul apsakinėja. (Ignas Šeinius, Kuprelis: vienos pavasario dienos pasaka)
- 7Jis gobšus, klastingas, mėgstantis pameilikauti, o kartais gražbyliauti, iš pažiūros jis geraširdis, tačiau nepermaldaujamas, įtarus ir žiaurus. (Bronius Radzevičius, Priešaušrio vieškeliai 2 dalis)
- 8Kitaip jis atvers mums dar porą puslapių ir pradės porinti įvairias istorijas ir geografijas.
- 9Prilėkęs savo namelį ėmiau belsti į duris, daužyti į sienas. (Ignas Šeinius, Kuprelis: vienos pavasario dienos pasaka)
- 10Sakytumei nuolankus viduje tūnojęs cenzorius, reikalaujantis griežtumo, dalykiškumo, staiga būtų prisigėręs ir numojęs į viską, ėmęs siautėti, švokšti, grūmoti, postringauti ir plepėti, kas tik ateina į galvą. (Bronius Radzevičius, Priešaušrio vieškeliai 2 dalis)
|
| Pagrindinis žodis | kalbėti |
| Kalbos dalis | bendr., teig., nesngr. |
| Reikšmė | kvailai nukalbėti, pasakyti |
| Sinonimai | žr.klaikuoti (tarm.), žr.sapalioti1, žr.kejoti (tarm.), žr.paistyti2, svaitėti3, svaičioti4 (menk.), samalioti (tarm.), varmalėti (tarm.), kliedėti5, poškinti |
| | - 1Kad Vokietijos ambasada neišduos vizos seneliui Merkeliui Katkui, nes atsirado liudininkas
to" turto savininkai, o gal valdančioji partija per greitai pasuko į Vakarus (proletariatas neturi tėvynės, todėl diplomuotiems komunistams nėra ko sapalioti apie valstybės saugumą).
- 2Kad aš, remdamasis naujausia vokiečių muzika, ėmiau paistyti apie "vokiškąją esmę", - tarsi kiekvieną akimirką ji būtų pasirengusi save pačią išvysti ir vėl atrasti, - ir tai tokiu laiku, kai vokiečių dvasia, d
kių darbų talkininkė aikštėje išniekintiesiems basliu badžiusi akis.
- 3Mums pasisekė rasti storą, maždaug tuo pačiu metu prirašytą Jurgio sąsiuvinį, kur jis pasižymėjo retesnius lietuviškus žodžius speigti, ravas, svaitėti , šiurpti, klydkelis, karmoti, čia pat jo pastabos, kokio linksnio reikalauja vienas ar kitas veiksmažodis.
- 4Pamatėm laivus, ėmėm svaičioti - būsim jūreiviai.
- 5Argi ji norėjo kliedėti, blaškytis, jausti atslenkančią pražūtį - neaiškią, bet tikrą? (Juozas Grušas, Mergaite su balandžiais)
|
| Pagrindinis žodis | kalbėti |
| Kalbos dalis | bendr., teig., nesngr. |
| Reikšmė | tarti šnibždant, kuždant |
| Sinonimai | kugždėti1, šnibždėti2, šnabždėti3 (prk.), kuždėti4, kuštėti5, kiukėti (tarm.), šapėti (tarm.), šepšėti (tarm.), šapšėti (tarm.), šiušėti (tarm.), švabėti (tarm.), švabždėti (tarm.), švagždėti (tarm.), vebždėti (šnek.), žr.vapnoti (šnek.), vapčioti (šnek.), šnibždenti, šnabždenti, kuždenti, kugždenti, kuštenti, žr.lementi6, čiučenti (tarm.), šapenti (tarm.), šiušenti (tarm.), švabenti (tarm.), švagždenti (tarm.), poškinti |
| | - 1Ir dabar, kai tik mergina pakilo avies gaudyti, viena i š k i r p i k i ų pradėjo kugždėti : Matai, pačią mažiausią griebia Cv.
- 2Išbalusiom lūpom jis ima šnibždėti "Warum?
- 3Kiekvieną vakarą reikia pasiimti vyro nuotrauką ir, žvelgiant į akis, šnabždėti intymius žodžius.
- 4Mergina pribėgo prie Baltaragio, meiliai apsikabino jo kaklą ir pradėjo kažką kuždėti į ausį, vis kvatodama. (Kazys Boruta , Baltaragio malūnas arba kas dėjosi anuo metu paudruvės krašte)
- 5Tekste gausu vaizdingų veiksmažodžių - braškėti, išboginti, krykštauti, kuštėti (tyliai kalbėti), liaudiškų posakių, frazeologizmų - griežti dantimis, krimsti širdį (sukelti sielvartą), ubagais eiti, rankas grąžyti.
- 6Povilas sumišęs ėmė lementi "čia tau ne juokai, čia menkas juokas", o brolis dar labiau spaudė iš savęs tą savo įžūlų, kerštingą kikenimą.
|